“Nieko nesigavo dviems neūžaugoms, pradėjusiems naują raudoną bebrą, pavadintą Neužmirštuolis. Pasitelkę patobulintus segtukus, leidžiančius tvirčiau sujungti ausis bei nosį, tačiau akys buvo pamirštos.
- Nuodas! – pasakė raudonasis bebras.
- Alei…,- atsiduso neūžauga.
- Gal būtų geriau panaudoti dirželius arba adatėles,- nutarė abu.
Vakarop, kai debesėliai virto debesimis panašiais į tuos, kurie vakar plėvesavo virš trobelės, grįžo vienas neūžauga padaręs bebro piktogramą darbalaukyje. Tą vakarą nutiko kai kas labai nuostabaus ir nepakartojamo! Bebro moterėlė paskelbė ultimatumą: akys mato, o ausys negirdi, kad akys žinojo ausų plaukelių paaugimą, skatinantį garso nepraleidžiamumą. Todėl, jei ausys nebus prikabintos ant nosies, aš pasilieku su akimis! Va!
- Bleeem…,- galvoja viena draugutė, gyvenanti kartu,- Juk mes pamiršome pajamti segtukus.
- Nusipezi,- perskaitė mintis sofoje snu darantys bebrai,- niekas nieko nenori pamiršti, juoba, kad spyruoklės išsiderino ir prarijo geriausią aparatą, sukurtą per antrąjį suvažiavimą.
- Visi padarom taip: pajamam vieną lėkštę, teškiam į žemę, staktą išgriaunam nafik, lubas nudažom niekaip nesikeičiančia žalia žole, langus išdaužom plytom, kurias paskui panaudosim kaip kėdes, o stalui nusimato kitoks likimas: apgalvotas perdirbimas naudojant vienkartinius šaukštus,- išpyškino bebrinis radijas.
Va! “
Parazitai informacinių technologijų paskaitų metu iš nuobodulio pradeda kurti istorijas po vieną žodį…
Originalas (:
Linkėjimai Lietuvai!
Su meile,
mažas Pievagrybis ir vidutinio dydžio Pelė
Parazitai
Įrašyta kategorijoj Jie
